Augustė Goberytė 2019 m. laida

Nors gimnaziją baigiau prieš penkerius metus, tačiau iki šiol savyje turiu nuostabių prisiminimų, iki šiol man tai brangi, mylima vieta (tokia bus visada!). Labiausiai norisi paminėti, labiausiai įsiminė lietuvių kalbos pamokas pas mokytoją Rimą Misėkienę. Kiekviena pamoka prasidėdavo nuo: „Parašysim tai, kas dūšiai malonu”. Kitaip tariant, rašydavom žodžių junginių diktantus. Niekada nepamiršiu Rimos skleidžiamos laabaai stiprios energijos (pamenu kaip ji mums dažnai kartodavo „Tempo, tempo”, pamenu kaip visur „žaibo greičiu” vaikščiodavo), pozityvo, atvirumo, jos įdomių pasakojimų bei įdomių užduočių pamokų metu, iš ko galėdavom semtis įkvėpimo. Prisiminimuose taip pat atviri, įkvepiantys pokalbiai su auklėtoja Nijole Jasinskaite, stipriai jaučiamas, labai artimas, lyg geriausių draugų ryšys tarp kūno kultūros mokytojų…Kiekvienos pamokos metu juoką sukeliantis Alfredas Ribikauskas (laaabai juokas imdavo, kai jis susikaupęs bandydavo ką nors perskaityti ir nelabai sekdavosi jam, su pavardėmis sunkiausia). Dar atsimenu įkvėpimą kurti sukeliančius „chorų karus”. Ir dar vienas iš stipriausių prisiminimų - mokytojų bendravimas su mokiniais kaip lygus su lygiu, nuoširdus palaikymas, skleidžiama šiluma, tai, kad per keturis metus mokytojų dėka tapau drąsesne, labiau pasitikinčia savimi, dar labiau atvira…. 
 
P.S. Su gimtadieniu, gimnazija! Gera buvo būti dalimi, gera buvo daaug pasisemti, visada labai gera sugrįžti!