Sengirės kinas Radvilų gimnazijoje

Spalio 15 d. ,,Sengirės kino“ savaitės metu gimnazijoje vyko čekų režisieriaus Martino Pavo sukurto dokumentinio filmo ,,Pasienio vilkai“ peržiūra. Kino programa kaip tik sutapo su vilkų medžioklės sezono Lietuvoje pradžia. Filmas pasakoja apie į Čekijos Broumovo regiono miškus po daugiau nei dviejų šimtų metų grįžusius vilkus bei jų sugrįžimo sukeltą konfliktą. Filmo centre atsiduria ne tik pats vilkas, bet ir žmonių santykis su laukine gamta, noras ją kontroliuoti bei skirtingas supratimas, kiek vietos joje turėtų likti laukiniams gyvūnams.

Pagrindinis filme iškeltas klausimas: ar galime išmokti gyventi šalia laukinės gamtos ir vieni kitų, net kai mūsų interesai ir baimės skiriasi?

Prieš filmą klausėmės interviu su vilkų ekspertu, gamtos apsaugos asociacijos ,,Baltijos vilkas“ nariu, pėdsekystės kursų vadovu, gamtos gidu ir edukatoriumi Tomu Selicku apie Lietuvos vilkus, jų vaidmenį ekosistemose, įsišaknijusius mitus ir galimybes su šiais plėšrūnais sugyventi.

Sovietmečiu dėl neigiamo požiūrio į vilkus ir aktyvaus jų naikinimo šie miško karaliai buvo atsidūrę ant išnykimo ribos. Dėl aktyvaus aplinkosaugininkų įsitraukimo šiuo metu populiacija atsikūrinėja, tačiau kasmet didinamos medžioklės kvotos vilkų padėtį daro itin trapia. Visuomenėje vis dar gajus stereotipinis vilko, kaip grėsmingo plėšrūno, įvaizdis daro poveikį diskusijoms apie jų apsaugą ir medžioklę.

Tomas Selickas pabrėžė, kad žmonių pasakojimuose ir kitose medijose vilkas dažniausiai vaizduojamas kaip kenkėjas. Tačiau tai labai siauras šio gyvūno matymas. Keičiant Lietuvos visuomenės požiūrį į vilkus, vienas svarbių veiksnių buvo asociacijos „Baltijos vilkas“ atsiradimas. Andrius Gaidamavičius ir kiti iniciatyvūs žmonės pradėjo skleisti žinią, kad vilkas yra saugotinas gyvūnas, svarbus ne tik miško ekosistemai, bet ir mums kaip tautai. Vilkas netgi yra tapęs mūsų valstybės sukūrimo simboliu. Kyla klausimas, ar norime jį tokį laikyti ir saugoti, ar vadovautis nusistovėjusiu, labai siauru požiūriu, kad vilkas tėra plėšrūnas?

Vilkas atlieka savotišką gamtos, kaip gyvo organizmo, imuninės sistemos vaidmenį. Per tūkstantmečius vilkai išvystė gebėjimą atpažinti pažeidžiamus, silpnesnius ar ligotus gyvūnus. Jie medžioja ne atsitiktinai – dažniausiai jų grobiu tampa būtent sergantys individai. Taigi vilkas atlieka tam tikrą vaidmenį palaikant gamtos pusiausvyrą. Jo buvimas sudaro sąlygas gyvuoti ir kitiems gyvūnams. Pavyzdžiui, sumedžiojęs stambesnį grobį, jis palieka maisto, kuriuo gali maitintis paukščiai, kiaunės, lapės ir daugelis kitų gyvūnų. Tai ypač svarbu žiemą, kai išgyventi sunkiau. Vilkai ir kiti stambieji plėšrūnai yra svarbi gamtos ekosistemos grandis.

Svarbu ne tik išsaugoti laukinius gyvūnus, bet ir išmokti su jais sugyventi. Žmonėms reikia suteikti informacijos, kaip elgtis sutikus vilką ar kitą laukinį gyvūną, o ne gąsdinti ir vaizduoti jį kaip siaubingą plėšrūną. Žmogus gali išmokti priimti laukinių gyvūnų buvimą ir atsakingai su jais sugyventi.

Pabaigoje Tomas Selickas pasakė: ,, Džiaugiuosi, kad mūsų miškuose vis dar gyvena vilkai. Man jie yra laisvės ir nesuvaržyto miško simbolis, primenantis, kad žmogus nėra gamtos valdovas ir negali visko kontroliuoti. Būtent tuo, manau, ir reikėtų džiaugtis, o ne siekti viską užvaldyti“.

Daugiau apie projektą: 

Sengirės kinas – kiną ir aplinkosaugos edukaciją jungiantis projektas, įkvėptas Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikio senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Kiekvieną mėnesį visoje Lietuvoje vykstančios „Sengirės kino“ savaitės metu daugiau nei 80 ekranų įvairiuose miestuose ir miesteliuose rodo dokumentinį kiną apie gamtą ir jos saugojimą, lydimą požiūrį plečiančių mokslininkų pristatymų.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir VšĮ „Virtuoliai“.