Kelionė į Lenkiją: istorijos, gamtos ir kultūros takais

Šių metų birželio 12-14 d. I A ir I R klasių moksleiviai turėjo nepaprastą progą iš arti susipažinti su turtinga Lenkijos istorija, architektūra ir gamta – leidomės į pažintinę kelionę po istorinę Krokuvą Radvilų giminės pėdsakais, kopėme į Tatrų kalnus, aplankėme Ogrodzieneco pilį.
Kelionę pradėjome viename gražiausių Lenkijos miestų – Krokuvoje, buvusioje šalies sostinėje, kur alsuoja didinga praeitis. Lankėmės Vavelio kalvoje, kur stūkso XVI a. Karališkieji rūmai bei įspūdinga Vavelio katedra, kurios rūsyje palaidoti iškilūs Lenkijos žmonės, tarp jų ir mūsų bendros istorijos veikėjas – karalius Jogaila. Tuomet pasivaikščiojome po Turgaus aikštę, kur grožėjomės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, miesto rotušės bokštu, istorine „Sukiennice“ prekyviete bei A. Mickevičiaus paminklu – viskas alsavo senamiesčio dvasia ir istoriniu žavesiu.
Kelionės metu pažinome ir Radvilų giminės palikimą – jų pėdsakai liudija apie glaudžius istorinius ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos, kultūrinę ir politinę sąveiką.
Tuomet vykome į Tatrų nacionalinį parką, kur mūsų laukė įspūdingas žygis. Pasiekėme žymųjį Morskie Oko – didžiausią ežerą Tatrų kalnuose, esantį 1395 m aukštyje. Jo pavadinimas, reiškiantis „jūros akis“, kildinamas iš senos legendos, jog ežeras požeminiu tuneliu jungiasi su jūra. Po trumpo poilsio tęsėme žygį iki Czarny Staw pod Rysami ežero (1583 m aukštyje), nuo kurio atsivėrė kvapą gniaužianti panorama į kalnus ir žemiau esantį Morskie Oko. Tai – įspūdinga gamtos dovana ir tikras iššūkis kalnų mylėtojams! Tarp mus supančių viršukalnių stūksojo ir aukščiausias Lenkijos kalnas – Rysai.
Kelionės kulminacija – paslaptingoji Ogrodzieneco pilis, kuri įsikūrusi ant kalkakmenio uolos net 515 metrų virš jūros lygio. Tai viena didingiausių Erelių lizdų pilių, statyta XIV a. karaliaus Kazimiero nurodymu. Pilis ne tik saugojo šalies sienas, bet ir stebino savo gynybine architektūra – iš trijų pusių ją saugojo uolos, o ketvirtoji buvo užtverta aukšta akmenine siena. Ne veltui ją vadino „Vilko nasrais“. Nors dalis pilies sugriauta švedų karo metu, išlikę griuvėsiai leidžia įsivaizduoti buvusią jos didybę. Įkopę į bokštą, apžiūrėjome buvusias gyvenamąsias patalpas, biblioteką, virtuvę.
Keliaudami namų link važiavome vaizdingu Erelių lizdų pilių keliu, kur akį džiugino kalkakmenio uolos ir kerintys Lenkijos kraštovaizdžiai. Kelionė neapsiribojo vien aplankytų vietų grožiu – tai buvo ir puiki edukacinė patirtis. Mokiniai gavo užduotis, padėjusias gilinti žinias apie Lenkijos istoriją, architektūrą, gamtą ir kultūrą. Keliaudami jie rinko informaciją, atliko stebėjimus, sprendė klausimus, taip ugdydami kritinį mąstymą, grupinio darbo įgūdžius bei pastabumą.
Ši kelionė buvo ne tik puiki galimybė praplėsti akiratį, bet ir pasinerti į istorijos, kultūros bei gamtos dermę. Grįžome kupini įspūdžių, naujų žinių ir gražių prisiminimų.